Kipras jau nebėra lengvatinių mokesčių zona siaurąja prasme, tačiau šios šalies mokesčių sistema, jos geografinė padėtis Rytų Europos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Azijos sandūroje, platus dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklas, narystė Europos Sąjungoje ir santykinai sudėtinga europinė verslo aplinka bei stabili ekonomika reiškia, kad ši sala yra ideali vieta kontroliuojančiosioms, prekybos ir tarpininkavimo bendrovėms steigti.
Kuo patrauklus įmonių steigimas Kipre?
Kipro mokesčių sistema labai neišsiskiria iš kitų lengvatinių mokesčių zonų, tačiau 2002 m. patvirtinti mokesčių teisės aktų pakeitimai užtikrino, kad Kipre būtų taikomas žemiausias pelno mokesčio tarifas (10 proc.). Be to, Kipras yra patvirtinęs ES „Elgesio kodeksą“ dėl „žalingos mokesčių praktikos“ bei yra įtrauktas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) „baltąjį sąrašą“ šalių, kurių mokesčių sistemos atitinka reikalavimus, todėl kai kurių konkuruojančių lengvatinių mokesčių zonų atžvilgiu turi geresnę reputaciją. Be to, 2009 m. KPMG atliktame tyrime Kipras buvo įvertintas kaip pati patraukliausia mokesčių sistema Europoje (jo grynasis patrauklumo balas sudarė 90 proc.) ir pralenkė tokias šalis kaip Airija, Šveicarija ir Malta.
2002 m. Pelno mokesčio įstatyme Nr. 118(I) numatyta, kad 10 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas ne tik Kipro, bet ir užsienio įmonėms, nors po trumpo pereinamojo laikotarpio šis skirtumas buvo panaikintas. Nuo 2003 m. sauso 1 d. ofšorinės bendrovės (TVĮ) nebeteko atskiro mokestinio statuso ir mokesčiai joms skaičiuojami kaip ir įprastoms bendrovėms. Todėl TVĮ dabar leidžiama prekiauti Kipro viduje. Veikusi TVĮ, neatšaukiamai įsipareigojusi neprekiauti Kipro viduje iki 2006 m., galėjo pasinaudoti egzistuojančiu žemu mokesčio tarifu ir jį taikyti tris metus – 2003, 2004 ir 2005 m.
Kipro įmonės taip pat moka 2 proc. darbo užmokesčio mokestį (skirtas pensininkams subsidijuoti) ir „specialiąją įmoką“, susijusią su gynyba, kuria iš esmės įmonės išmokami dividendai ir palūkanos apmokestinami 10 proc. pelno mokesčio tarifu. Tačiau pelnas iš nuolatinę buveinę ne Kipre turinčios įmonės veiklos yra visiškai neapmokestinamas. Ši išimtis Kipro bendrovei netaikoma, jeigu: i) daugiau nei penkiasdešimt procentų (50 proc.) jos nuolatinę buveinę užsienyje turinčios įmonės veiklos tiesiogiai arba netiesiogiai sudaro investicinių pajamų gavimas ir ii) mokesčių našta užsienio šalyje yra žymiai mažesnė nei Kipre (mažai tikėtina, nebent nuolatinę buveinę užsienyje turinti įmonė yra jurisdikcijoje, kurioje mokesčiai išvis netaikomi arba yra labai maži). Kipre terminas „nuolatinė buveinė“ reiškia tą patį kaip ir EBPO pavyzdinėje konvencijoje dėl pajamų ir turto apmokestinimo, numatant išimtį, taikomą „statybos aikštelei arba statybos ar įdiegimo objektui“, kuris nuolatine buveine laikomas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja daugiau nei tris mėnesius.
Daugelis bendrovių, prekiaujančių arba platinančių greito vartojimo prekes ir kitas fizines prekes, naudojasi Kipru kaip prekybos Viduržemio jūros, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione baze. Įmonėms nerezidentėms (t. y. toms, kurios nėra „valdomos ir kontroliuojamos“ vietoje, ir neturi nuolatinės buveinės šalyje) leidžiama muitinės sandėliuose laikyti, prižiūrėti, fasuoti arba perpakuoti savo tranzitines prekes su sąlyga, kad dėl krovos nepasikeis muitų tarifų klasifikacija. Joms taip pat leidžiama saloje verstis prekybos veikla, jeigu prekės nėra pristatomos Kipre ir čia nesukuriama nuolatinė buveinė.
Kipras nėra ypač patogi bazė prekėms tiekti į NVS ir Rytų Europos šalis fizine prasme, tačiau tai nekliudo įmonėms, turinčioms planų šiuose regionuose, Kipre įkurti kontroliuojančiąsias bendroves ir daugelis daro būtent taip. Kipre taikomi ne tik mažesni mokesčio prie pajamų šaltinio tarifai nei kitų šalių tarptautinėse sutartyse, bet ir nėra taikomi vietos mokesčiai, jeigu nesukuriama nuolatinė buveinė. Net ir tokiu atveju Kipre taikomas 10 proc. įmonių pelno mokesčio tarifas yra žemas. Su tokiu deriniu konkuruoti sunku.
Tarptautinei prekybai ir investicijoms, ypač tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, būdingas technologijų, prekės ženklų ar intelektinės nuosavybės perdavimas mainais už licencijos, frančizės ar autorinį mokestį. Kipras, kuris yra pasirašęs daug dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių (Kipras yra pasirašęs daugiau nei 40 sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kas yra nebūdinga mažų mokesčių jurisdikcijai) ir taiko mažus mokesčius, yra tinkama vieta tarpininkaujančiai įmonei, kuri tvarkytų atsiskaitymų srautus, kuriems gaunančioje šalyje gali būti taikomi dideli mokesčiai, įsteigti.
Tokie mokėjimai šalyje, iš kurios jie siunčiami, paprastai yra išskaitomos sąnaudos, o pagal apmokestinimo išvengimo sutartis jiems bus taikomas mažas arba nulinis mokesčio prie pajamų šaltinio tarifas (Vidurio ir Rytų Europoje, Kinijoje, Indijoje, Pietų Afrikoje ir daugelyje Artimųjų Rytų šalių). Blogiausiu atveju Kipre gautoms pajamoms bus taikomas 10 proc. mokestis atėmus sąnaudas.
Kipre yra daug įvairių įmonių formų, tačiau populiariausia Kipro kontroliuojančiosios bendrovės forma yra uždaroji akcinė bendrovė. Jeigu 100 proc. įmonės kapitalo yra iš užsienio, tokios bendrovės anksčiau buvo vadinamos „ofšorinėmis bendrovėmis“, tačiau vėliau tokiems subjektams pavadinti imtas vartoti terminas „tarptautinė verslo įmonė“.
Kipro bendrovės steigiamos vadovaujantis Kipro bendrovių įstatymu, 113 sk., kuris iš esmės atkartoja 1948 m. Anglijos įmonių įstatymą. Norint Kipre įsteigti užsienio kapitalo įmonę reikia pateikti banko rekomendaciją ir savininko pasą, nes šie dokumentai reikalingi registracijai. Banko rekomendaciją turi išduoti bankas, įtrauktas į Kipro centrinio banko parengtą tinkamų bankų sąrašą. Kontroliuojančioji bendrovė, kurios forma yra uždaroji akcinė bendrovė, turi turėti bent vieną akcininką, o jos akcinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 EUR (paprastai akcinis kapitalas sudaro nuo 5 000 iki 10 000 EUR). Kipro uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti bent vienas direktorius, kuriuo gali būti bet kokios pilietybės fizinis ar juridinis asmuo.
Vadovaujantis 2003 m. Kipro bendrovių įstatymo pakeitimais, kiekviena bendrovė turi parengti visą finansinės atskaitomybės komplektą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, o kiekviena patronuojančioji bendrovė, turinti vieną ar daugiau patronuojamųjų bendrovių, išskyrus įmones, kurios pačios yra visiškai patronuojamosios bendrovės, turi teikti konsoliduotą finansinę atskaitomybę. 120 straipsnyje numatyta, kad per 42 dienas nuo eilinio visuotinio akcininko susirinkimo dienos kiekviena bendrovė turi užpildyti metinę deklaraciją, o jos kopiją, pasirašytą bendrovės vadovo ir sekretoriaus, turi nedelsdama pateikti Įmonių registro tvarkytojui. 121 straipsnyje numatyta, kad prie metinės deklaracijos, pateikiamos Įmonių registro tvarkytojui, turi būti pridedamas visas finansinės atskaitomybės komplektas.
Taigi, kaip jau buvo minėta, dėl salos pasirašytų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių ir žemų mokesčių tarifų, taip pat dėl narystės ES, daugelis tarptautinių investuotojų Kiprą renkasi finansinėms kontroliuojančiosioms ir investicijų bendrovėms steigti siekdamos valdyti investicijų srautus tarp Rytų Europos, Artimųjų ir Tolimųjų Rytų bei Afrikos.
